- valioj
- 1 vãlioj (plg. la. vaļā) adv. PnmR, vãlio 1. apie ką atvertą, atvirą, atdarą (ppr. apie duris, langą, vartus): Nuejo – visur durys vãlioj, žmonių nėra Sb. Palik vãlioj duris – dūmai išeis Pnd. Ogi mūsų tai išsimuša išsimuša musias, ale durys vãlioj, tai ir vėl privažiuoja Slm. Jam durys visos vãlioj – lekia ir musių prileidžia Antš. Pareina namo, žiūria – durys vãlio Brž. Durys vãlio trobõs, o šaltà! Klk. Ot, atlaprūris, kai tik eina, visad gryčios duris palieka vãlio Skrb. Žiemą langai vãlio DūnŽ. Laikom tą langą vãlio: kumet nora, įšoka katė, kumet nora, nešoka Pp. Duoną kepant, nereikia durys valio laikyt, bo skalsa išeis LTR(Brž). Ale besarmatis: durys vãlioj, o jis (vanagas) drasko viščiuką Ppl. Radom vartus vãlioj NdŽ. Važiavau per dvarą, dvaro vartai valioj LTR(Ob). Reikėjo apdengt [dėžę su žąsiukais] – teip viršus vãlio buvo Brž. Tie sklepai užmūryti, o viršus ne – vãlio Jnšk. ║ apie atvirą, pravirą patalpą: Gryčią užsikabina, o priemenė vãlioj Svn. Žiūriu, kad tos kūtės vãlio Lnkv. Klėtis gal kiek vãlio buvo palikta, įėjo [vištos] Všk. Man tvartas vãlioj – galėtų jos (kregždės) skrist vidun ir perėtis, ale ne Svn. ║ Brž apie patalpą, į kurią neužrakintą galima įeiti: Ar krautuvės dar vãlio? – Ne, jos jau kietai Jnš. Krautuvė jau vãlio Vg. Ryto krautuvė bus vãlio Pš. Namus palikau vãlioj (atrakintus) Rd. 2. apie skystus, palaidus vidurius: Išplikdė tam gaspadoriu žarnas – vãlio ir vãlio viduriai Brž. 3. apie ką nors nesutvarkytą, palaidą: Tada plaukai vãlioj nebūdavo Brž. Tau ažantis vãlioj Ppl. Kopūstų daigai buvo vãlio, neuždengti Vkš. | Tujau armonika vãlio – grajija tokius šokius Klk.
Dictionary of the Lithuanian Language.